- atsitūpti
- atsitū̃pti vksm. Prisikim̃šusi gùrklį, ántis atsi̇̀tūpė.
.
atsitūpti
Look at other dictionaries:
sutūpti — sutū̃pti, sùtupia, sùtūpė intr. 1. K, KŽ, Klvr visiems sulenkti kojas, atsitūpti (apie paukščius, vabzdžius): Prilesę žąselės sutūpdavo prieš saulelę ir snausdavo Š. Antys šalimais sutū̃pusios ramiai ilsėjosi NdŽ. Katėjo neramiai sutūpusios… … Dictionary of the Lithuanian Language
apsėsti — Š, Rtr; SD203, Q83,261, Sut, N, M, L 1. tr., intr. K, LL116, DŽ, NdŽ susėsti aplink: Visi stalai buvo vyrų ir moterių apsėsti Skrb. Kai apsėda visa šeimyna apie stalą, net gražu žiūrėt Pnd. Jį apsėdo iš abiejų kraštų An. Apsėdot, ažusėdot –… … Dictionary of the Lithuanian Language
atitūpti — atitū̃pti, atìtupia, atìtūpė intr. KŽ, attū̃pti K, KŽ, atatū̃pti KŽ 1. refl. Š, KŽ sulenkti kojas tupiant (apie paukščius, vabzdžius): Višta tupia, atsìtūpė gūžtoje DŽ. Atsìtupia bet kur i pameta kiaušinį [višta] Klt. Atsitūps kurtinė perėti… … Dictionary of the Lithuanian Language
pritūpti — pritū̃pti, prìtupia, prìtūpė intr. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ 1. kiek sulenkti kojas tupiant (apie paukščius ir vabzdžius): Stovėdamas upelio žiotyse prieš srovę jis (pilkasis garnys) pritupia ir paplaka vandenį sparnais sp. Ančiukas turėjo pritūpti,… … Dictionary of the Lithuanian Language
užtūpti — užtū̃pti, ùžtupia, ùžtūpė 1. tr., intr. N, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Prl lekiant nutūpti, nusileisti ant ko: Nei viena musytė neùžtūpė DrskŽ. Bitys ùžtupia ant jo i nelekia Jrb. Būriais manduliais lekia špokai ir ùžtupia vyšnias Skr. Musis… … Dictionary of the Lithuanian Language
atsiplerzinti — atsipler̃zinti menk. plačiai atsitūpti: Katė atsipler̃zino Jnš. plerzintis; atsiplerzinti; išsiplerzinti; pasiplerzinti … Dictionary of the Lithuanian Language
atsėsti — intr. Rtr 1. užimti sėdimą padėtį: Atejo ties maria Galilėjos ir užejo and kalno ir atsėdo ten Ch1Mt15,29. | refl. H, B, Sut, RtŽ, LL312, Š, Rtr, DŽ, NdŽ: Atsisėdo Petras ant suolo Žem. Ãnas neatsisė̃s, nesustos – eik ir eik Dl. Bėgs, bėgs, tik… … Dictionary of the Lithuanian Language
gegutė — gegùtė sf. (2) 1. zool. pavasarį kukuojantis miško paukštis (Cuculus canorus): Jau ir gegutę vakar kukuojant girdėjau J.Jabl. Sėdi gegùtė ir kukuo[ja], t. y. savo vyrą šaukia J. Oi gegute, gegutėle, kiek man metų [reikės laukti] lig užaugant,… … Dictionary of the Lithuanian Language
kiūsčioti — kiūsčioti, ioja, iojo 1. intr. daug kartų atsisėsti (arba atsitūpti) ir vėl atsistoti (atsitiesti), pasikelti ir vėl nusileisti: Ans kiūsčio[ja] po vandenį, t. y. atsitupia ir atsitiesia J. Kiūsčioti po vandenį, plaukti nemokant Kltn. Šią naktį… … Dictionary of the Lithuanian Language
laikyti — laikyti, laĩko, laĩkė K 1. tr. turėti, kad nenukristų, neištrūktų: Stovi mergelė prie jo šalelės, laiko rankelėj šilkų skarelę DvD407. Laikyti kūdikį ant rankų NdŽ. Mėgink išsisukti, kad jau laĩko rankose savo Dkš. Šuo laĩko dešrą dantyse NdŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
